Apie metus, mirtį ir gimimą

63 metai. Daug ar mažai? Šiandien mano mamai sukaktų 63. Atrodo dar TIK 63, bet tai jau trečias gimtadienis, kai gėlės lieka mano namuose, o ne keliauja pas ją.

Bet tuo pačiu daug. Tiek daug ji man davė ir išmokė per tą laiką, kurį buvom drauge.

Dėlioju gėles į vazą ir dėkoju.

Visų pirma, už patirtą besąlyginę, itin stiprią meilę, kurios niekur kitur nesutikau.

Už tai, kokia esu. Nuoširdumas, meilė kiekvienam sutiktam, atjauta, didelė ir atvira širdis, pamatinės vertybės, grožio ir estetikos suvokimas, moteriškumas, ištiestas stuburas, orumas - viskas įdiegta jos. Net raudonos lūpos, nesvarbu sunku, ar lengva - atėjusios iš jos. Sakydavo, kuo sunkesnė audra mano gyvenime - tuo geriau aš atrodau. To išmokė ir mane. Net per jos laidotuves traukiau gražiausią ilgiausią suknelę ir puošiau save makiažu. Nes žinau, kad ji būtų dariusi lygiai tą patį.

Dėka jos gimiau du kartus. Pirmą kartą, 1984 m. spalio 11 d. Antrą kartą 2019 m. lapkričio 4 d.

Tada, kai sedėjau Santariškėse ant grindų, emocinio kraujo baloje, nesugebėdama pastovėti ant savo kojų, buvau dugne. Išverkusi visas ašaras, atidavusi visas jėgas kovai su liga ir santariškių biurokratais. Meldžiau vienintelio - jai - morfijaus į veną, kad nors paskutines valandas šiame pasaulyje būtų be skausmo, o sau jėgų išmokti atsistoti ir gyventi iš naujo. Tuomet santariškėse mirėmė abi. Ji fiziškai. Aš - emociniame lygmenyje.

Praėjus kiek daugiau nei dviems metams, pagaliau aš jaučiu savyje gimusią naują moterį. Visai naujame lygmenyje ir brandos etape. Kitame gyvenimo pajautime bei jo kokybėje. Su daug stipresniu stuburu, pasitikėjimu savimi ir visata, meile sau, vidine drąsa. Ši nauja moteris žengia dar tik pirmuosius žingsnius, bet neabejoju, kad ši nauja moteris turės daug ką papasakoti ir išmokyti kitas augančias moteris greta.

Dėkoju Tau, mama. Su gimimo diena, šiandien visos gėlės priklauso Tau!

Su meile,

Vaida